Lietuviška kaimo turizmo sodyba | BALTŲ ŽEMĖ

Kaimo turizmo sodyba „Baltų žemė“ kviečia

100 71621

Jeigu norite prisiliesti prie senosios-romantiškosios Lietuvos istorijos dvelksmo, tuomet sodyba „Baltų žemė“ - teisingas Jūsų pasirinkimas.

Važiuodami pro vaizdingas Alantos apylinkes pamatysite ne tik nuostabius gamtos vaizdus, bet ir ne vieną piliakalnį ar pilkapį, kurių šiame krašte gausu. Vienas jų yra prie pat „Baltų žemės“ sodybos – žiloje senovėje, pasak archeologų, čia gyveno senieji žyniai ir vaidilos, kūreno šventąją ugnį ir dosniai aukojo dievams.


Valiulio-akmuo-01-02Greta sodybos stūkso legendomis apipintas Valiulio akmuo su iškaltais senaisiais baltų ženklais, kurie ir šiandien net istorijos tyrinėtojams užmina ne vieną mįslę. Šioje vietoje žyniai atlikdavo religines apeigas. Spėjamas ženklų atsiradimo laikas – prieš 1100 ar 700 metų. Pasakojama, kad po Valiulio akmeniu palaidoti Napoleono kariai arba kad jį saugojo velnias Valiulis. Tyrinėtojas, archeologas ir muziejininkas Petras Tarasenka (1892 – 1962) iškėlė hipotezę, kad tai „Saulės akmuo“ ir siejo jį su pagoniškuoju Saulės kultu.


Paėję kiek aukščiau takeliu pamatysite dar vieną didingą piliakalnį. Kadaise aplink jį augo didžiulis ąžuolynas, kurį bandė išnaikinti tiek carai, tiek sovietai, tačiau ir šiandien šventoje visiems baltams vietoje auga didžiausi visoje apylinkėje ąžuolai, nepavaldūs nei laikui, nei priešų kirviams. Valiulio akmenį supantis miškas iki šiol vadinamas Alkos giraite.

Alantos-Svobiškėlio apylinkėse gausu ir kitų istorinių lankytinų vietų. Būtinai užsukite į gražuolį Alantos dvarą, kurį 1858 metais pastatė Tadeušas Pac-Pomarnackis. Dabar ten veikia muziejus.


Beje, Alantos dvaras yra daugelio istorinių įvykių liudininkas. Dar viduramžių renesanso epochoje, XV a. pradžioje, didikai Astikai Alantoje įsteigia dvarą – pastato mūrinius dvaro rūmus Virintos upės vingyje, turėjusius pilies paskirtį. Netoliese buvę ir antrieji mediniai dvaro rūmai. Jokūbas Astikas XV–XVI a. sandūroje Alantoje pastato gotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, kuri išstovėjo iki XX a. pradžios. Ir nuo 1909 m. Alanta garsėja aukščiausia rajone bažnyčia, kuri įtraukta į kultūros pavaldo registrą.

 

Būdama reikšmingų kelių sankryžoje, Alanta nukentėjo daugelio istorinių įvykių metu: atremiant priešų puldinėjimus iš vakarų ir rytų, per švedų kariuomenės žygį, Napoleono armijos puolimo ir traukimosi metu, per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1941 m. birželio 24 d. Alantos apylinkėse jau veikė sukilėlių būriai. 1944 m. lapkričio 29 d. miestelį buvo užėmę lietuvių partizanai.